žaltiškas

žáltiškas, -a adj. (1) DŽ, KŽ, -à (3^a), žal̃tiškas, -a (1); Ser 1. panašus į žaltį: Nuo žalčio odos rašto, ritmiškai išdėstyto apyrankėse, pereinama prie įvairių žaltiškų siluetų kituose papuošaluose sp.

žáltiškai adv. NdŽ, KŽ: Jie pasakoja apie tekančius pro popievius žaltiškai bevingiuojančius upelius sp. | prk.: Savo asmeninėmis užmačiomis jis turėjo pasiuntinį, žaltiškai vinklų ir paslaugų žmogelį M.Katil.

2. susijęs su žalčio paminėjimu, sakymu: Žáltiškos patarlės NdŽ. 3. prk. labai didelis, ilgas ir pan.: Ragai žáltiški buvo, nėkas anos (karvės) negrobė Trk. Žaltiškì tokie mūrai ten buvo išstatyti Trk. Ką dirbsi par tokias myliausias dieneles, jug naktys žáltiškos – dirbti nė[ra] ko Trk. Su tokiu lijimu žáltišku, prilijo tiek! Trk. O žáltiškas anuodums sutarimas End.

žáltiškai adv. Šts.

4. prk. klastingas: Žal̃tiškas jos liežiuvis, tep ir duoda, akes dega Ign. Pasiutus boba, žal̃tiški jos žodžiai Ant. Tačiau pažinimas yra nepaprastai pavojingas bei pražūtingas kaip žaltiška vilionė siekti dieviškumo A.Mac.